Širvintų rajono kraštovaizdis Lietuvos gamtos objektų kadastre

Širvintų rajono kraštovaizdis

Regiono kraštovaizdį bei jo ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio išsivystymo kryptį nulemia svarbiausių gamtos objektų – vandens telkinių, miškų plotų, pelkių, žemės gelmių mineralinių išteklių, žemės ūkio naudmenų bei valstybės saugomų teritorijų – rezervatų, dendrologinių, telmologinių (pelkių apsaugos) draustinių ir nacionalinių parkų tarpusavio balansas.
XXI-ojo amžiaus pradžioje Lietuvoje šių gamtos objektų tarpusavio santykis buvo toks: šalies teritorijos – 65,3 tūkst. kv. km plote vidaus vandenų telkiniai sudaro 4,0 proc., miškų plotai – 30,8 proc., pelkės – 2,2 proc., žemės ūkio naudmenos – 53,4 proc. Likusieji 9,6 proc. valstybės ploto – žemė po miestais, geležinkelių ir autokelių magistralės su apsauginėmis zonomis, karjerai, sąvartynai ir kita nenaudojama žemė.
Šiuo metu Lietuvos teritorija suskirstyta į 44 rajonus ir 11 respublikinės priklausomybės miestų. Tiesa, prieš 14-15 metų valdžios biurokratų savanaudiškais tikslais po 3-6 rajonus buvo sujungta į 10 apskričių, kurios tokiai mažai valstybei kaip Lietuva (iš 194 JTO registruotų pasaulio valstybių, Lietuva pagal plotą yra 121-oje, pagal gyventojų skaičių – 126-oje vietoje) tos apskritys visiškai nereikalingos.

Širvintų rajono statistika

Širvintų rajonas pagal plotą Lietuvoje užima 44-tą, t.y. paskutinę vietą (906 kv. km). Priešpaskutinis – Skuodo rajonas (911 kv. km), o trečias nuo galo – Jonavos r. (944 kv. km).
Didžiausias rajonas – Varėnos (2417 kv. km), antrasis – Šilutės r. (2243 kv. km). Lietuvos administracinių rajonų vidutinis plotas – 1484 kv. km.
Širvintų rajone vidaus vandenų telkiniai sudaro 2,5 proc. viso rajono ploto ir pagal santykinį procentą tarp rajonų yra 22-oje vietoje. Didžiausi vidaus vandenų telkiniai yra Šilutės r. – 16,2 proc., Zarasų r.– 12,2, Klaipėdos r. – 9,4 ir Ignalinos r. – 9,2 proc. Matyt, į Šilutės ir Klaipėdos rajonų vandenų balansą įtraukti ir Kuršių Marių teritoriniai (nuo kranto iki trijų jūrmylių – apie 5,56 km) vandenys.
Pagal miškingumą Širvintų rajonas užima 26 vietą (28,4 proc.). Pirmajame trejetuke – Varėnos rajonas, kur miškai užima 64,6 proc., Švenčionių rajonas – 54,7 proc. ir Šalčininkų rajonas – 43,8 proc. Pats „nemiškingiausias“ yra Vilkaviškio rajonas, turintis vos 9,1 proc. miškų.
Širvintų rajono „pelkingumas“ – 3,4 proc. (12 vieta). Daugiausia pelkių bei telmologinių „spanguolynų“ yra Alytaus rajonas – 7,3 proc., Molėtų rajonas -7,1 proc. ir Ignalinos rajonas – 4,8 proc.
Širvintų rajonas pagal žemės ūkio naudmenas (56,0 proc.) yra 24 vietoje. Daugiausia ž.ū. naudmenų turi Vilkaviškio rajonas – 77,3 proc., Pasvalio r. – 75,2 proc. bei Joniškio rajonas – 72,8 proc. Iš valstybės saugomų objektų Širvintų rajone yra keturi telmologiniai draustiniai: Alionių – 2096 ha, išsidėstęs Širvintų ir Vilniaus rajonuose. Bartkuškio draustinis – 188 ha, Lygiaraisčio – 416 ha ir Šešuolių – 507 ha. Širvintų rajone yra vienas garsiausių Lietuvoje Kernavės kultūrinis rezervatas-muziejus, užimantis 199 ha ploto. Manoma, kad pirmieji gyventojai čia įsikūrė VIII-IX amžiuje.